„Must see“+ “must visit”= „Kino pavasaris‘11“

Viena kino kritikė neseniai pasakojo, kaip žurnalistė bandė iš jos išgauti, esą Lietuvoj jau ankšta daros nuo festivalių, dygsta jie vienas po kito ir reikalauja vis daugiau laiko, dėmesio. Tarsi be jų nebūtų kas veikti. Ir čia į kampą bandyta įsprausti kritikė nepasidavė – festivaliai reta ir dažnai vienintelė proga didžiajame ekrane išvysti svarbius filmus, o ir torrentai ne visada jais gali pasidalinti.  Apie ką visa tai? Ogi apie tai, kad jau ketvirtadienį prasidedantis „Kino pavasaris“ Lietuvoj siaus net 18 dienų ir būtų tiesiog nepadoru nepasiduoti tai visuotinei kinomanų šventei.  Kaip išsirinkti kasdien po filmą pirmąją savaitę?kino_pavasaris_2011b_logoPENKTADIENIS (18 d.) “Erratum” vs “Poezija”

Imam jautį už ragų ir festivalį pradedame nuo lūžio filmų, nebent nepagailėtumėte atidarymui 20 litų ir pradėtumėte jį  nuo „Don Žuano“ arijų. Kokybišku kinu garsėjančių lenkų „Erratum“ traukia sumaniu operatoriaus darbu, puiku garso takeliu ir asmeniška istorija, su kuria susiduriame bene kiekvienas, kai atsigręžiame į praeitį ir permąstome savo gyvenimą, nuveiktus darbus, klaidas, pastebėtas pavėluotai. Gyvenimas nelepina ir 60-etės Mijos „Poezijoje“; viena po kitos ją užklupusios nelaimės paskatina ieškoti  atramos lyriškame ir subtiliame poezijos pasaulyje. Istorijos moralas – neverta išsigąsti įkritus į gilią duobę, dažnai ji tampa netikėtų atradimų ir pokyčių vieta.

ŠEŠTADIENIS (19 d.) “80 dienų” vs “Savų darbas”

Istorijų apie homoseksualus kine vis gausėja, tačiau dažniausiai jos apie vyrus gėjus, kad ir įsimintinas T. Fordo darbas „Single Man“, kuris taip pat bus rodomas festivalyje. Moterys lesbietės  filmuose sutinkamos rečiau, ypač savo seksualinę orientaciją suvokusios jau pagyvenusiame amžiuje. Apie nejučia pabudusius jausmus, naujai sušvitusias  gyvenimo spalvas ir kaltę prieš trečiąjį šios istorijos herojų žiūrėkite ispanų dramoje „80 dienų“. Tiems, kuriems kalbos apie krizę dar nenusibodo ir kurie norėtų pasiaiškinti, kas visgi už ją atsakingas, verta įsigilinti į pokalbius su mokslininkais, politikais, ekonomistais ir kitais ekspertais dokumentiniame filme „Savų darbas“. Juokaujama, kad šiam filmui pastatyti prireikė 20 trilijonų dolerių – maždaug tiek vertinama krizės sukelta žala.

SEKMADIENIS (20 d.)”Norvegų giria” vs “Tylūs stebėtojai”

„The Beatles“ daina „Norvegų giria“  įkvėpė H. Murakami sukurti garsųjį bestselerį “Norvegų giria”, kuris iš Vietnamo kilusį režisierių Tran Anh Hung įkvėpė ekranizacijai. Iš  like’ų kinopavasaris.lt puslapyje prie filmo aprašymo matyti, kad seansai bus ažiotažiniai; pirmiausiai jį pamatyti veršis skaičiusieji knygą, taip pat ir mieliau kine besirenkantys meilės istorijas. Tikiu, jie ras laiko ir rusų atsiskyrėliškai meilės istorijai „Tylūs stebėtojai“. „Pasaulyje nėra dievų, tik meilė vienas kitam. Tik meilė neturi pabaigos“ – sako filmo herojus, su kuriuo negali nesutikti.

PIRMADIENIS (21 d.)”Išgyvenimo teorija ir praktika” vs “Mamutas”

Nuo taip nemėgstamų ir keikiamų pirmadienių kviečiame laikinai pasislėpti animacijos pasaulyje su genialiuoju čekų animatorium Jan Švankmajer. Sapnai ir fantazijos čia neatsiejamos nuo realybės, o gal mes tik linkę ją supaprastinti? Kovoti su realybės pokštais nusprendžia ir žavusis Gerardas Depardieu „Mamutas“, šįkart pasipuošęs ilgiausiomis kasomis ir išsiruošęs į kelionę po praeitį ant motociklo.

ANTRADIENIS (22 d.) “Barzakh” vs “Keturi metų laikai”

Visada malonu pristatyti ir rekomenduoti gerus lietuviškus filmus – „Berlinalėje“ dokumentinių filmų programą atidaręs M. Kvedaravičiaus darbas „Barzakh“, įvertintas pora festivalio apdovanojimų ir sutartinai rekomenduojamas visų mačiusiųjų, kalba apie Čečėnijoje dingusius žmones. Kembridže šiuo metu studijuojantis filmo režisierius tyrė žmonių kankinimus/dingimus Šiaurės Kaukaze; tuo tyrimu ir paremta ši istorija, balansuojanti tarp gyvenimo ir mirties. Gamtos cikliškumu ir susiliejimu su ja masina vienu originaliausių pastarųjų metų dokumentinių filmų laikomi „Keturi metų laikai“. Čia neskubriai pasakojami 4-ių personažų – piemens, jo ožkos, medžio ir anglies likimai.

TREČIADIENIS (23 d.) “Kopabana” vs “Pamirštų sapnų urvas” 3D

Su komercija ir pramoginiu kinu siejama 3D technika atkeliauja į autorinį kiną – „Berlinalėje“ jos panaudojimą juostoje „Pina“ demonstravo W. Wendersas, o į „Kino pavasarį“ atkeliauja jo kolegos W. Hercogo 3D dokumentika iš priešistorinius piešinius saugančių urvų Prancūzijoje. „Pamirštų sapnų urvų“ seansai brangesni, bet vilioja technologijų panaudojimu ir žvilgsniu į tūkstantmetę istoriją, galimybe patekti ten, kur leidžiama nusileisti tik keliems mokslininkams. O ugniaplaukės I. Hupert gerbėjams „must see“ turėtų tapti „Kopakahana“ juosta, ekspresyvi, prancūziškai lengva komedija su I. Hupert neįprastu amplua.

KETVIRTADIENIS (24 d.) “Pietinis rajonas” vs “Baltosios pievos”

Pats laikas ištrūkti ir pasidairyti už Europos ribų. Bolivijos „Pietinis rajonas“ pernai apdovanotas už geriausią režisūrą ir scenarijų Sandanso festivalyje, kuris jau senokai laikomas kokybės ženklu, išsiskiria kameros, laisvai keliaujančios po visas erdves, darbu, simboliais ir muzika. Visa tai atveria Bolivijos istoriją, atmieštą klasių ir rasių kova. Akis prie ekrano savo grožiu turėtų prikaustyti ir iraniečio Mohammad Rasoulof filmas “Baltosios pievos” apie žmonių ašaras ir liūdesį renkantį žveją. Šis darbas laikomas Irano režimo, įkalinusio nepriklausomą režisierių ir uždraudusį jam kurti 20 metų, alegorija.

PENKTADIENIS (25 d.) “Patvirtinta kopija” vs “Aurora”

Na, ir paskutinę dieną skiriame pripažintiems meistrams – dar vienam iraniečiui, praktiškai klasikui, A. Kiarostami ir rumunui Cristi Puiu, išgarsėjusiam viename iš ankstesnių „Kino pavasarių“ juosta „Pono Lazaresku mirtis“. Pastarojo kūrėjo naujausias filmas „Aurora“ rekomenduotinas tiems, kurie nebijo lėtos kino tėkmės, geba atpažinti įdomesnius režisūrinius sprendimus ir nevertina filmų pagal susitapatinimo su jų herojais lygį. Gilindamasis į painius moterų ir vyrų santykius A. Kiarostami juostoje „Patvirtinta kopija“ tyrinėja, ar susipažinusi galerijos savininkės ir rašytojo pora yra tikra, ar tik mėgina tokia atrodyti; čia vaidina dar viena nuostabi prancūzų aktorė J. Binoche.

P.S. Dėliojant rekomendacijas sąmoningai buvo neįtrauktos retrospektyvos, todėl likusias dienas siūlome skirti joms. Pirmiausiai Š. Bartui ir jo naujausiam filmui „Eurazijos aborigenui“, taip pat Kim Ki-Dukui, kurio pristatinėti daugeliui, manau, jau nebereikia. Save laikantiems tikrais kinomanais turėtų būti įdomu išbandyti ištvermę pusšeštos valandos trukmės juostoje „Karlosas Šakalas“ apie vieną žinomiausių nusikaltėlių pasaulyje

Facebook komentarai:

Mintys

  

  

  

Jei mokate, galite naudoti šiuos HTML tagus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>