Na štai, pagaliau „Must see“ laikas atėjo ir komedijai. Nežinau, kaip jums, bet man visada atrodė, kad sukurti gerą komediją (pora šyptelėjimų ir išsprūdusių „geras“ – ne matas) yra gerokai sunkiau nei, pavyzdžiui, gerą dramą. Gal todėl ir kino festivaliuose komedijos labai retai pelno svarbius apdovanojimus, nebent tai yra šaunieji broliai Coenai, taikliai laidantys juodojo humoro strėles, suteptas absurdu. Todėl šią savaitę žiūrime jų juodąją komediją „Fargo“.
Kodėl filmas vertas dėmesio? Kiekvienas personažas yra karikatūra, kurianti tikrą nesusipratimų ir visiško absurdo puotą, kuriai startą duoda automobiliais prekiaujantis Džeris. Lengvai užsidirbti pinigų užsimanęs Džeris nusprendžia pasamdyti du vyrukus, kurie pagrobtų jo žmoną ir iš turtingo uošvio pareikalautų išpirkos. Tačiau Džeris pasamdo du nenuspėjamo ir neprognozuojamo charakterio bukagalvius, kurie priviria tiek košės, kad visi joje paskęsta.
„Fargo“ yra koncentruota aplinkinio pasaulio parodija, kurioje pasijuokta iš kiekvieno – iš mūsų intrigų, nesusikalbėjimų, iš noro lengvai pasipelnyti, iš išsisukinėjimų ir melo (čia nepralenkiamas aktorius Wiliam H. Macy, vaidinantis prekiautoją automobiliais), iš policijos darbo, iš verslo magnatų, iš zombiško spoksojimo į TV ekraną ir net iš kriminalinio žanro juostų – siūlo galą šioje istorijoje randa ir neįtikėtina narsą parodo 7 mėnesį nėščia policininkė.
1996 m. pasirodęs „Fargo“ buvo sutiktas su didžiuliu pripažinimu – čia tas retųjų atvejų, kai sutampa tiek kritikų, tiek žiūrovų nuomonė ir visi jaučiasi patenkinti, dalindami liaupses filmui ir rekomenduodami būtinai jį pažiūrėti. Tais pačiais metais Kanų kino festivalyje „Fargo“ buvo įvertintas už geriausią režisūrą, o nėščią policininkę suvaidinusi aktorė Frances McDormand – už geriausią moters vaidmenį.
Įsimintiniausia scena. Įsimintiniausi čia Džersio pasamdytų tipų dialogai ir grimasos. Tiksliau, nuolat persikreipusia fizionomija liežuviu malančio Karlo monologai ir ilgšio blondino Giro tyla, grėsminga tyla (kad ir pasisukus kalbai apie pietus, kai jis užsimano blynelių), bet jam prabilus – gero nelauk.
Frazė. A deal‘s a deal.
Kam rekomenduojame? Gero juodo humoro mėgėjams, mėgstantiems pasijuokti iš savęs ir kitų/brolių Coenų gerbėjams, su malonumu žiūrėjusias jų juostas „Didysis Lebovskis“ (1998 m.), „Perskaitęs sudegink“ (2008) ir kitas/parodijų ir satyrų gerbėjams, sugebantiems į situaciją pasižiūrėti iš šalies ir nepriimantiems visko už gryną pinigą.
