Balandis teatre

Gal kad pavasaris į Vilnių atsimuša vis tiek kitaip, nei nuvykęs kokius bent 200 km į laukus –  balandį norisi žvilgtelėti į užkaborius. Į teatro periferiją sostinėje. Keisčiausia, kad tokia asmeninė periferija gali susiformuoti netikėtoje vietoje – kad ir pačiame miesto centre, pvz., kokiuose Gedimino keturiuose. Juk įpročio jėga tvarkingai laiko už rankelės ir net „norą prasiblaškyti“ ar „pasikultūrinti“ vedžioja vis tais pačiais saugiais greitkeliais ar šunkeliais, o nepakliuvusius į jos akiratį telieka palydėti atodūsiu „oi, ten kažkaip nevaikštau“ be menkiausio apgailestavimo.

Bet jei apniktų kokios įkyrios įvairovės dėlės, tiesiu savo subjektyvų, niekuo nepaaiškinamą ir nepagrįstą teatro periferijų žemėlapį. Pradžiai – į Laisvės prospektą. „Keistuolių teatras“ neabejotinai turi savo auditoriją, manau, gana gausią, ir mudu, tamsta, nesame nei geresni, nei blogesni, kad jai nepriklausome.

Paskutinis mano apsilankymas šioje vietoje buvo prieš kelerius metus, bet iki šiol paliko šleikštų klojimo teatro skonį. Kita vertus, smagiai prisimenu „Taisyklė Nr. 1, arba Sapnuoti Vilnių draudžiama“, pamatytą dar studijuojant pirmame kurse, dabartinėje „Menų spaustuvėje“, kuri tada nė nesapnavo net lygių grindų, jau nekalbant apie vėliau atliktas plastines operacijas.

Po neminimo metų skaičiaus šio spektaklio antrą kartą nežiūriu sąmoningai – kai kuriuos dalykus verta patirti tik kartą, savo laiku ir savo vietoje. Bet iki šiol manau, kad „Taisyklę Nr. 1“ turėtų pamatyti kiekvienas save gerbiantis fuksas. Juolab kad dažnam tai tampa bent pretekstu pasidomėti, o kas tas muzikinis reviu. Progų balandį bus ne viena – balandžio 8 ir 9 dienomis.

Perbėgtas akimis repertuaras signalizuoja, kad „Keistuoliai“ ir toliau liks mano periferijoje, bet pvz. „Mašininkus“ (rež. A. Giniotis) pamatyti žadu rimtai ir seniai. Tik nepažadu, kad tai bus balandį.

Gyvas teatrinės periferijos miesto centre įrodymas (kuo subjektyviausiu požiūriu) – VGTU teatras – studija „Palėpė“. Tačiau numanau, kad nemažai žmonių „Palėpė“ buvo ir tebėra centras. Ten mačiau porą spektaklių prieš kelerius  metus ir tai tikrai nebuvo beprasmiškai praleistas laikas. Jei būtų galvojančių, kad na kas gali vaidinti kažkokioje „Palėpėje“ – tai jiems pravartu atsiversti internetinio puslapio skyrelį „Buvę teatre“. Pavardžių necituosiu – susirasite, nors protingiau, aišku, būtų atsiversti teatro repertuarą ir pabandyti praplėsti savo įpročių žemėlapį. Patiks ar ne – kitas klausimas, bet per daug nebus.

Visiška periferija mano žemėlapyje – Latako gatvėje, kur yra toks teatras, o veikiau, kaip suprantu iš buvusiųjų atsiliepimų, butas „Ramūno ateljė“. Būti ten dar neteko ir vargiai ar greitai teks, todėl paskaitykime paskutinį (beje, 2009 m. balandžio mėn.) žiūrovės komentarą iš tinklapio – kas eilutes, kas tarp eilučių:

„Įspūdis nerealus. Atrodo, sėdi svečiuose, šeimos namuose, bet esi nematoma, nors taip nori kartais ką pasakyti „įkišti savo trigrašį“ :) Atrodo, padėtum kartais beviltiškai situacijai… kuri tokia reali, kad jų skausmą ir džiaugsmą jauti kaip savo. Iki šiol jaučiu stiprią emocinę įkrovą. „Mirties šokis“ sukėlė esminių minčių – norai ir yra pragaras, nepasitenkinimas savo buitimi ir yra pragaras. Nors visai čia pat, visai šalia slypi laimė“.

Komentarų nekomentuoju, geriau duosiu velnių už suveltą puslapį ir nežinia kur palaidotą repertuarą. Vieną spektaklį balandį atkapsčiau, įdedu  nuorodą, negaila.

O kad nesusidarytų įspūdžio, jog teatrų repertuaruose sąstingis ir dėl to reikia ieškoti kažkokių periferijų, tik atkreipiu dėmesį: balandžio pabaigoje Jaunimo teatras pristato „Makbetą“ su Makbetu – Sergejumi Ivanovu ir režisieriumi –  Algirdu Latėnu. Labai įdomus jausmas: jei pirmojo pavardė veikia kaip katalizatorius ieškant bilietų, tai antrojo – hm hm, atvirkščiai. „Menų spaustuvėje“ gi balandžio pradžioje prisistatys „Persona“ .

Tuokart užteks, o aš ruošiuosi į „Mistrą“ (veda smalsumas) ir „Stepančikovo dvarą“ (antrą kartą, veda aplinkybės). Iki malonaus.

Facebook komentarai:

Mintys

  

  

  

Jei mokate, galite naudoti šiuos HTML tagus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>