Gegužė teatre

Nuoširdžiai? Net kai kurie teatrai kapituliuoja, į savo gegužės repertuarą įpindami vos 2-3 spektaklius arba šokdami tiesiai į vienintelį spektaklį birželį. Visa kita – gastrolės, festivaliai arba dar nelabai įsisąmonintos, bet visgi – atostogos (o sėkmės atveju tai reiškia irgi – gastroles, festivalius ir šiaip tralivalius nebe teatre, bent jau be bilietuotų žiūrovų).

Kapituliacija prieš suvešėjusias lauko vynines, koncertus po atviru dangumi, galimybę tiesiai po ofisinio darbo nerti gyventi šiek tiek laukinio, šiek tiek nuodėmingo ir nederančio šiltojo sezono gyvenimo. Ir kas per sąžinės neturėjimas – apsimesti, rekomenduoti, raginti pamatyti, sprausti po stogu, kai žinai, kad duokdie bus vienas – du peržiūrėjimai šį mėnesį, ir dėl to galima kaltinti atostogas, ilgesį, nuovargį ar dar kažką.

Bet teatras yra teatras netgi gatvėje, pačiame Gedimino prospekte, kur gegužės 29 d. ir skiriu pasimatymą visiems drįstantiems ir bijantiems. Naujosios dramos akcija, kitaip sakant. Kas tai per daiktas – jums žinoti neprivaloma ir juolab neprivaloma paaiškinti šių eilučių autorei, tegu rūpinasi tuo visokie viešieji ryšiai. O tą vakarą kreidele ant tamstos slenksčio išvinguočiau – Kristianas Smedsas, Čechovas, „Vyšnių sodas“, tiesioginė transliacija iš festivalio „Wiener Festwochen“. Jei slenkstis ilgesnis, dar brūkštelėčiau, kad veiksmas ar transliacija vyks TIESIOG Gedimino prospekte, priešais LNDT. Neateitum? Argi?

Pavasario nukelto stogo apžvalgoje apstu klaustukų, todėl iš principo nesinori jais paramstyti bent „Menų spaustuvės“ sienų. Juk tai metas, kai ne tik darželinukai suprakaitavę ruošia daineles atsisveikinimo vakaronei, ir ne tik abiturientai renkasi, kas šiemet suvaidins diriką per paskutinę mokslo metų dieną.

„Menų spaustuvė“  kviečia pamatyti, ką šiemet išprakaitavo būsimieji aktoriai. Progų ne viena, aš gal rinkčiausi Gintaro Liutkevičiaus režisuotą brolių  Presniakovų „PO LOVOJE PO KRYTYJE“ gegužės 24 d. Juodosios salės scenos šviesoje – LMTA Teatro ir kino fakulteto Vaidybos (pantomima) bakalauro diplominiai darbai/Aktorių ansamblis „Degam“.  Jokių brandų, jokių (dar) skambių pavardžių. Kas ne mokytojai ir ne pedagogai – sueikime šįsyk tiesiog žiūrėti, o ne  a priori vertinti.

Ir dar pora žadančių premjerų: „Ponas Kolpertas“ „Menų spaustuvėje“ po Agniaus Jankevičiaus režisūra (nedievinti jo ir neniekinti, nepastebėti nei drąsos, nei pozos – gal čia ir būtų kelias iš tiesų pamatyti spektaklį?) gegužės 10 ir 11 d. Ir antroji – ne, ne „Menų spaustuvėje“, o Vilniaus mažajame teatre, kur P. Hacks „Amfitrioną“ atrado ir režisavo Artūras Areima, jau kurį laiką ieškojęs, kaip pats tvirtina, geros komedijos. Kas iš to, kas iš to – pamatysime gegužės 20 ir 21 d. Vilniaus mažajame.

… nors pastarąjį klausimą – kas iš to – mieliau užbaigčiau žodžiu …“Mistro“? Gegužę dar rodomas ten pat, kur ir visada. Bet mano balandį matytasis nepaliko jokio įspūdžio. Lyg ir buvo juokinga, lyg ir bandyta žaisti potekstėmis ir poskambėmis. Bet kai užvėręs teatro duris neatsimeni nieko – kas tau tada, vargdieni, paliudys, kad teatre visgi būta? Ir ko?

Facebook komentarai:

Mintys

  

  

  

Jei mokate, galite naudoti šiuos HTML tagus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>