Ar gali fotografuoti, jei nematai? „Žinoma“, – nedvejodamas sako jaunimo organizacijai KAKAVA vadovaujantis Daumantas Stumbrys.

Pasak Daumanto, regėjimo negalia – ne kliūtis fotografuoti, nors daugeliui fotografija ir negalėjimas matyti atrodo nesuderinami. Kad tai įrodytų, netradicinėm meno formom besidominti KAKAVA ėmėsi pirmojo savo projekto „Garsų fotografija“.„Norime parodyti, kad turintys regėjimo negalią gali taip pat sėkmingai kurti, išreikšti save ir savo idėjas per fotografiją kaip ir kiti. Tam mes naudosime dar visai „šviežią“ fotografijos rūšį – „garsų“ fotografiją“, – pasakoja Daumantas.
Tai reiškia, kad fotografuodami „Garsų fotografijos“ dalyviai nematys juos supančios aplinkos, tačiau ją „pamatyti“ ir pajausti padės įvairūs juos lydintys garsai. Tam bus naudojama netradicinė lomo fotografija.

Šiuo metu KAKAVOS nariai intensyviai ruošiais projektui – rengia seminarus apie fotografiją ir kiną (mat projekto metu bus ne tik fotografuojama, bet ir  kuriami trumpametražiai filmukai), susitinka su projekte nusprendusisiais dalyvauti aklaisiais ir silpnaregiais.

Vėliau kūrybinių dirbtuvių metu „garsų“ fotografijos bus kartu peržiūrimos ir aptariamos. Dalyviais dalinsis savo įspūdžiais, diskutuos, kaip „žiūrėti“ nuotraukas, darytas įsiklausant į garsus, kuo jos skiriasi nuo įprastų nuotraukų. Šios nuotraukas bus galima peržiūrėti organizacijos svetainėje www.kakava.com, parodose ir įvairiose viešosiose erdvėse.

„Visuomenei pristatydami regėjimo negalią turinčių žmonių kūrybą, norime skatinti toleranciją ne tik neįgaliesiems, bet ir netradicinėms meno rūšims“, – atkreipia dėmesį KAKAVOS narė Toma.

Projektas „Garsų“ fotografija tęsis iki rugsėjo mėnesio.

Artimiausiu metu KAKAVA planuoja imtis ir kitų projektų, susijusių su netradiciniu menu, kurie paskatintų ne tik kurti, bet ir atkreiptų dėmesį į tuos, kuriems reikalinga mūsų pagalba.