Savaitės fotografas – Izraelis Bidermanas

Izraelis Bidermanas, fotografas gimęs tuometėje carinėje Marijampolėje 1911-aisiais porceliano krautuvininko žydo šeimoje. Šeima gyveno varganai, pradžios mokyklą baigęs būsimasis fotografas įstojo į gimnaziją, bet mokslai nesisekė, o tapti staliumi, kaip svajojo jo tėvas, nenorėjo. Jis pasirinko fotografiją, pradėjo lankyti to meto garsiausio Marijampolėje žydo Movšės Buchalterio fotografijos dirbtuvę. Pramokęs fotografijos, jis jau 1927 metais su draugais keliavo per Lietuvos miestus ir miestelius, kur fotografavo žmones, įvairias šventes ir vietas.

1930-aisiais vos devyniolikos metų sulaukęs Izraelis vienas, be pinigų, be dokumentų, draugų ir šeimos, nemokėdamas nė žodžio prancūziškai išvyko į Paryžių ir niekada daugiau negrįžo į Lietuvą. Tačiau emigracija padėjo likti gyvam, kai 1941-aisiais Marijampolėje buvo išžudyti jo tėvai, o po trejų metų Kauno gete – brolio šeima.

Pirmoji būsimosios garsenybės darbų paroda buvo surengta Paryžiuje 1946 metais, o jau 1950-aisiais pasirodė Izio vardu pasirašyta fotografijų knyga „Svajonių Paryžius“, kuri liudijo apie labai įdomaus, novatoriško talento gimimą. Įžangą jai parašė garsusis poetas, dramaturgas ir aktorius Jean Cocteau.

Izio fotografijose – Paryžiaus gatvelės ir žmonės, vaikai gatvėse, pakalnučių pardavėja, švenčių vaizdai, cirko pasirodymai, džiūstantys skalbiniai, šlavėjai ir įsimylėjėlių poros.  Izis tuo metu vis labiau vertino nerežisuotą fotografijų atmosferą ir nusprendė nefotografuoti studijoje.

Dar 1949 metais Izis buvo pakviestas fotografuoti pirmajam žinomo žurnalo „Paris-Match“ numeriui. Šiame žurnale marijampolietis fotografas dirbo dvidešimt metų ir parengė daug reportažų apie visame pasaulyje garsius menininkus – Marc Chagall, Collette, Albert Camus, Paul Eluard, Louis Aragon, Edith Piaf ir kitus.

1952-aisiais Izis užkariauja ir Jungtines Amerikos Valstijas – Niujorko modernaus meno muziejuje (MoMa) jo darbai eksponuojami parodoje „Penki prancūzų fotografai“ kartu su Henri Cartier-Bresson, Brassai, Doisneau, Ronis.

Fotografas nemažai keliauja – aplanko Londoną, taip pat Izraelį ir išleidžia fotografijų albumą apie šią šalį, kurio viršelį sukuria M. Chagall. Būtent pastarasis 1964-aisiais pasikvietė fotografuoti vienintelį Izį, kai tapė Paryžiaus operos teatro lubas. Dvidešimties fotografijų reportažą apie tai išspausdino „Paris-Match“.

Po dvidešimties metų darbo šiame žurnale Izis apsisprendė jį palikti ir 1969-aisiais atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Jis išleido albumą „Chagallo pasaulis“, o 1977 metais pasirodė paskutinė I. Bidermano knyga „Poetų Paryžius“. Izis mirė 1980-aisiais, palaidotas Paryžiaus priemiesčio kapinėse.

Kritikai teigia, kad visa Izio kūryba persmelkta liūdesio, o iš savo šalies pabėgusiam jaunuoliui Paryžius buvo ne lopšys, bet prieglobstis. Kūrėjo sielvartas susijęs tiek su sunkiu pasirinkimu emigruoti, tiek su kaltės jausmu, kad jam pavyko išvengti antisemitinių žudynių, kuriose žuvo visa jo šeima.

Facebook komentarai:

Mintys

  

  

  

Jei mokate, galite naudoti šiuos HTML tagus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>