“Must-see” kinas: Léolo (Jean-Claude Lauzon, 1992)

Léolo – tai filmas apie dvylikametį berniuką, kuriam vienintelis būdas pabėgti nuo niūrios kasdienybės – tai knygos (tiksliau – knyga), svajonės, vaizduotė. Iki skausmo pažįstama tema, kiekvieno knygų mylėtojo argumentų juodraštis, tačiau neįtikėtinai perteikta gyvenimo atradimo bei suvokimo istorija.

Skaityti toliau “Must-see” kinas: Léolo (Jean-Claude Lauzon, 1992)

“Must-see” kinas: Une femme est une femme (Jean-Luc Godard, 1961)

“Galit jūs bandyt prigalvot, ką norit, bet Godard’as jau bus tai šimtąkart padaręs”,- sakė Rytis Zemkauskas. Iš tiesų, kartais sunku patikėti, kad Godard’as tokį kiną pradėjo kurti jau prieš pusę amžiaus, o žiūrint jį šiandien vis dar išlikęs gaivumo pojūtis. Todėl šį ketvirtadienį, priminimui, jog kino pasaulis geba įtraukti ir priverčia pamiršti rudenis ir darganas,- šviesus ir gyvybingas „Moteris yra moteris“ (Une femme est une femme).

Skaityti toliau “Must-see” kinas: Une femme est une femme (Jean-Luc Godard, 1961)

„Must see” kinas: La Grande Bellezza (Paolo Sorrentino, 2013)

Gyvenimas kartais nuvilia. Net ir tuos, kurie kitiems yra gyvenimo pilnavertiškumo pavyzdžiais. Tuos, kurie, rodos, pasiekė viską, ką buvo užsibrėžę, pelnė pagarbą savo darbu, subūrė ištikimų draugų būrį, įsikūrė jaukiuose namuose ir taikiai sugyvena su visomis savo vertybėmis. Tačiau vieną dieną skaudžiai leidžiame sau suvokti, kad jaunystėje ieškotas didysis grožis dabar yra sustabarėjęs patogiame gyvenime ir tuščiuose malonumuose.

Skaityti toliau „Must see” kinas: La Grande Bellezza (Paolo Sorrentino, 2013)

„Must see“ kinas: The Place Beyond the Pines (Derek Cianfrance, 2012 m.)

Kiek kartų esate gailėjęsi savo padarytų sprendimų? Kiek kartų norėjote atsukti laiką atgal ir pasirinkti kitaip?
Skaityti toliau „Must see“ kinas: The Place Beyond the Pines (Derek Cianfrance, 2012 m.)

“Must see” kinas: Another Year (M. Leigh, 2010 m.)

Bene kiekvienam yra pasitaikę, kai aplinkiniams pasiskundžiame galvos skausmu, nemiga, apetito stoka ar kitu negalavimu, tačiau stengiamės išvengti tiesaus atsakymo į klausimą, kas gi atsitiko; apsimetame, kad nieko, tačiau iš tiesų slepiame mus kamuojančią priežastį. Taip prasideda ir naujausias M. Leigh filmas „Dar vieneri metai“. Moteris kreipiasi į medikę vaistų nuo ilgalaikės nemigos, tačiau nė nesileidžia į kalbas, bandant nustatyti jos priežastį.  Šį charakteringa scena yra puikus įvadas į labai universalią, labai šiltą, žmogišką ir …tiesiog būtiną pamatyti M. Leigh juostą.

Skaityti toliau “Must see” kinas: Another Year (M. Leigh, 2010 m.)

„Must see” kinas: J’ai pas sommeil (C. Denis, 1994 m.)

Nepasakytum, kad C. Denis juosta „Aš nenoriu miego“, šiemet rodyta „Žiemos ekranuose“, sukurta beveik prieš dvidešimtmetį. Filme paliečiamos temos yra kaip niekad aktualios, ypač emigracijos tema dabartinėje Lietuvoje. Dar labiau sąsajas su Lietuva sustiprina viena pagrindinių filmo herojų – Daiga Bartas, sukorusi kelią nuo Vilniaus iki Paryžiaus palaike mašina. Ją suvadino šviesaus atminimo aktorė Katerina Golubeva, tapusi ne vieno režisieriaus mūza, pirmiausiai – Šarūno Barto.

Skaityti toliau „Must see” kinas: J’ai pas sommeil (C. Denis, 1994 m.)

„Must see” kinas: Pina (W.Wenders, 2011 m.)

Pažiūrėti „Piną“, kurią „Scanoramos“ žiūrovai lydėjo ovacijomis, o pirmąjį seansą nenoriai kilo iš kėdžių ir užsidegus šviesai po pabaigos titrų, verta bent dėl trijų priežasčių. Pirmiausiai dėl to, kad tai išties jautrus, profesionalus ir dėmesį kaustantis pagarbos gestas Pinai Baush, garsiai Vokietijos moderniojo šokio kūrėjai, antra – filmą sukūrė ne mažiau pagarbos vertas vokiečių kino režisierius Wim Wenders, ir trečia – pirmą kartą nekomerciniame kine naudojama tokia komercinė priemonė kaip 3D.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaityti toliau „Must see” kinas: Pina (W.Wenders, 2011 m.)

„Must see“ kinas: Restless (G. Van Sunt, 2011 m.)

Mergina susitinka vaikiną, vaikinas – merginą, abu jie turi po svarbią paslaptį – netektį, kurią vienas kitam atskleidžia ne iš karto. Ne kartą girdėtas, matytas, aprašytas, o gal ir išgyventas filmo siužetas, kurį, atrodo, dar labiau apriboja Anabelės (akt. Mia Wasikowska) liga,  Gus Van Sunt‘o dėka virsta jautria istorija apie du keistuolius.

Skaityti toliau „Must see“ kinas: Restless (G. Van Sunt, 2011 m.)

„Must see” kinas: L’Amour Fou (P. Thoretton, 2010 m.)

Galiu tik įsivaizduoti, kokia dilema iškyla dokumentinio kino kūrėjui, nutarusiam savo filmą skirti vienam žmogui. Tampi atsakingas už tai, kaip ir kiek giliai atskleisi žmogaus asmenybę, kokį jį išvys ir kaip jo poelgius  įvertins kiti. Prancūzų videomenininkui P. Thoretton turėjo būti dar sunkiau: jo  filmo centre – išskirtinė asmenybė. Apie mados genijų Yves Saint Laurent yra girdėję beveik visi, net ir tie, kurie niekada tiesiogiai nesusidūrė su aukštąja mada. Galbūt todėl Yves Saint Laurent paveikslą jis patiki Pierre’ui Bergé,  5 dešimtmečius jį pažinojusiam, mylėjusiam ir talkinusiam partneriui visomis prasmėmis.

Skaityti toliau „Must see” kinas: L’Amour Fou (P. Thoretton, 2010 m.)

„Must see“ kinas: Pink Floyd The Wall (A. Parker, 1982 m.)

Frazę „We don‘t need no education“ šiandien žino turbūt kiekvienas. Kaip ir „Another Brick in the Wall“ – firminę to paties pavadinimo 1979 m. išleisto Pink Floyd albumo dainą. Pagal ją Alan Parker po kelių metų sukūrė neįtikėtiną siurrealistinį reginį, paskanintą kiek groteskiška, tačiau nuostabia animacija bei hipnotizuojančiomis Pink Floyd muzikinėmis kompozicijomis. Jaunimą įkvėpusi kovos prieš sistemą idėja ir nuolatinis tos pačios frazės „We don‘t need no education“ eskalavimas kiek nutolino klausytojus ir žiūrovus nuo kitų kontekstų, kurių apstu filme. Gaila, kad jau nesame ta karta, kuriai Roger Waters (idėjinis grupės ir „Sienos“ koncepcijos lyderis) siuntė kodus, todėl iki galo nepajėgsime pajausti tos vidinės kovos su savimi bei sistema problemiškumo.

Skaityti toliau „Must see“ kinas: Pink Floyd The Wall (A. Parker, 1982 m.)