Teatras: „Barikados“

 

Pastaruoju metu lietuviškas teatras vis dažniau prabyla patriotiškumo tema. Po didelio dėmesio sulaukusių „Katedros“ ir „Mūsų klasės“ premjerų, šią žiemą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre debiutavo jaunimas – dramaturgai Goda Dapšytė, Jānis Balodis bei režisierius Valters Sīlis.

Skaityti toliau Teatras: „Barikados“

Gegužė teatre

Nuoširdžiai? Net kai kurie teatrai kapituliuoja, į savo gegužės repertuarą įpindami vos 2-3 spektaklius arba šokdami tiesiai į vienintelį spektaklį birželį. Visa kita – gastrolės, festivaliai arba dar nelabai įsisąmonintos, bet visgi – atostogos (o sėkmės atveju tai reiškia irgi – gastroles, festivalius ir šiaip tralivalius nebe teatre, bent jau be bilietuotų žiūrovų).

Skaityti toliau Gegužė teatre

Balandis teatre

Gal kad pavasaris į Vilnių atsimuša vis tiek kitaip, nei nuvykęs kokius bent 200 km į laukus –  balandį norisi žvilgtelėti į užkaborius. Į teatro periferiją sostinėje. Keisčiausia, kad tokia asmeninė periferija gali susiformuoti netikėtoje vietoje – kad ir pačiame miesto centre, pvz., kokiuose Gedimino keturiuose. Juk įpročio jėga tvarkingai laiko už rankelės ir net „norą prasiblaškyti“ ar „pasikultūrinti“ vedžioja vis tais pačiais saugiais greitkeliais ar šunkeliais, o nepakliuvusius į jos akiratį telieka palydėti atodūsiu „oi, ten kažkaip nevaikštau“ be menkiausio apgailestavimo.

Skaityti toliau Balandis teatre

Kovas teatre

Tik išnyk žmogus nuo Vilniaus paviršiaus savaitėlei – grįžęs jau randi naują teatrinę erdvę! Garbė veikiantiems, gėda niurzgantiems. Nacionaliniame dramos teatre viena repeticijų salė užsitarnavo studijos vardą bei statusą. Proga apsilankyti jau nuo kovo 14-osios – keturias dienas čia rodomos Kristiano Smedso režisuotos „Liūdnos dainos iš Europos širdies“.

Skaityti toliau Kovas teatre

Beno Šarkos išmintis: mamutai, falai ir knygos

Judesio, dar kitaip vadinamas fizinis teatras turinį išreiškia vizualiomis priemonėmis. Norint jį suprasti, verbalinė išraiška čia mažai gelbsti. Reikia stebėti  ženklus, suprasti simboliką ir pasikliauti intuicija. Būtent to prireikia stebint originalius Beno Šarkos režisuojamus bei atliekamus spektaklius. Jei bent kiek pažįstate šį kūrėją ir jo kūrybą, jūsų neturėtų labai nustebinti ir premjerinis jo spektaklis „Vabi Sabi Vasabi“, vykęs „Menų  spaustuvėje “.

Skaityti toliau Beno Šarkos išmintis: mamutai, falai ir knygos

Vasaris teatre

Pradėsiu iškart, be užuolankų ir nuo kito galo, t.y., nuo vasario pabaigos. 20 dieną bus lygiai dveji metai nuo spektaklio „Geležis ir sidabras“ premjeros. Tik dveji metai – o jau Vilniaus bei Kauno teatrų repertuarai spėjo pasipildyti dar dviem Rolando Kazlo režisuotais spektakliais. Atrodo, logiškas sekantis žingsnis, remiantis visais rinkodaros ir komercijos dėsniais, būtų knyga „Pokalbiai su R. Kazlu“. Nes „Kazlas dabar ant bangos“ – taip dievaži girdėjau viename sostinės skersgatvy, ir vėjas nupūtė tęsinį, ką veikė Kazlas, kol buvo po banga. Bet kažkaip atrodo, kad nei knygos, nei kavos ar dešros po R. Kazlo pavarde nesulauksime, kaip kad tyliai jo nesulaukia į TV garsiai maldavę grįžti balseliai.

Skaityti toliau Vasaris teatre